Žalieji stogai
architektė Veslava Buiko
Kaip teisingai apželdinti namo stogą?
Žalieji stogai dažnam lietuviui skamba kaip itin brangi, nepasiekiama ir neaiški technologija, kuri, rodos, dar ir nelabai praktiška ar naudinga. Nors vakarų Europoje žalieji stogai išgyvena savo aukso amžių, kuriamos vis tobulesnės apželdinimo sistemos, nedaugelis žino, kad ši iš atšiauriosios Skandinavijos atėjusi techologija gyvuoja ištisus šimtmečius.
Skandinavai žinojo žaliųjų stogų teikiamą naudą, todėl nuo seno apželdindavo savo būstus. Deja, šiandien žalieji stogai dažnam gali pasirodyti tik eiline mada architektūroje, kuri neverta mūsų dėmesio ar juo labiau investicijų. Būtina suprasti, kad žalieji stogai tai ne tik grožis, bet ir nauda. Pastarųjų metų statybų praktika tik įrodė begalę apželdintų stogų pranašumų. Taigi, kodėl verta apželdinti savo namų stogą?
Ant pastato stogų įmanoma įrengti viską – nuo vejos ir ramios poilsio zonos iki vešlios augmenijos daržo, vaikų ar net automobilių aikštelės. Taigi, jei pastačius namą sklype nebeliko pakankamai vietos žaliųjų zonų įrengimui, jas sėkmingai galima perkelti ant statinio stogo. Žalias stogas gali būti papildomas kraštovaizdis jūsų mažame sklype.
Žalias stogas - tai palaima asfalto kaitroje paskendusiame ir betone užsandarintame mieste. Kuri aplinka priimtinesnė žmogui – pilki ir karšti stogai ar gyvybe alsuojantys žalieji stogai?
Žalias stogas ilgiau išlaiko kritulių vandenį, neleisdamas pastatui įkaisti. Pastate palaikomas palankus mikroklimatas. Taip žalias stogas padeda sumažinti išlaidas patalpų oro kondicionavimui.
Žaliojo stogo augmenija iš aplinkos paima lietaus vandenį, saulės šilumą bei anglies dvideginį ir fotosintezės metu pagamina deguonį. Oras žaliose zonose yra gaivesnis, švaresnis. Be to, augmenija sulaiko dalį kenksmingų dulkių ir neleidžia joms nusėsti ant stogo.
Žaliojo stogo augmenija iš aplinkos paima lietaus vandenį, saulės šilumą bei anglies dvideginį ir fotosintezės metu pagamina deguonį. Oras žaliose zonose yra gaivesnis, švaresnis. Be to, augmenija sulaiko dalį kenksmingų dulkių ir neleidžia joms nusėsti ant stogo.
Žaliasis stogas – tai kliūtis triukšmui ir elektromagnetinėms bangoms. Apželdinimas sulaiko aplinkos triukšmų patekimą į patalpas. Ant tokių stogų galima įrengti aktyvios veiklos zonas ir nesijaudinti, kad garsai trukdys žmonėms, esantiems pastato viduje.
Žaliąjį stogą galima įrengti tiek ant plokščio stogo konstrukcijos, tiek ant šlaitinio ar išgaubto stogo. Svarbiausia įvertinti stogo nuolydį ir apkrovas, tenkančias konstrukcijoms, įrengti tinkamą hidroizoliaciją, apsaugą nuo augmenijos šaknų poveikio bei vandens nuleidimo sistemą. Taip pat reikia atsižvelgti į vėjo poveikį ir dirvožemio nuslydimo galimybę. Žaliojo stogo konstrukcijos sudėtį lemia daug veiksnių (pastato padėtis pasaulio krypčių atžvilgiu, pastato aukštis, stogo nuolydis, stogo forma, vėjo poveikis, norimos augmenijos savybės, dydis ir pan.). Kiekviena įmonė besispecializuojanti stogų apželdinime naudoja skirtingas medžiagas, taiko skirtingas technologijas, todėl galutinis žaliojo stogo konstrukcinis sprendinys (stogo storis, svoris, augmenijos intensyvumas ir kt.) priklausys nuo konkrečios įmonės taikomo stogo įrengimo metodo.
Naujausios vokiečių sukurtos technologijos leidžia sumažinti paprastos vejos konstrukcijos savąjį svorį iki 150 kg/m2 . Įdomu ir tai, kad vokiečiai žaliojo stogo įrengimui reikalingas medžiagas gamina iš perdirbtų atliekų: keraminių plytų, automobilių padangų, pakavimo putplasčio ir kitų sintetinių medžiagų.
Jeigu ant žaliojo stogo pasėta įprasta žolė, prižiūrėti ją reikės panašiai kaip ir paprastą veją. Bet šiuo metu žaliesiems stogams yra naudojamas specialus kelių centimetrų aukščio apželdinimas, kuris nereikalauja ypatingos priežiūros. Tokios žolės nereikės net pjauti.
Įvertinus visus minėtus apželdinto stogo privalumus ir jo eksploacijos nesudėtingumą galima drąsiai teigti, kad žalieji stogai - tai šių dienų būtinybė.