Ekologinė architektūra

architektė Veslava Buiko

„Ekologiško pastato koncepcijos esmę sudaro natūralaus apšvietimo ir ventiliacijos principai. Kam šviestuvai, kai yra saulė? Kam kondicionieriai, jei galima paprasčiausiai atidaryti langą?“

(N.Foster)

Unikalūs namų projektai

Pasitaiko atvejų, kai ekologiško namo samprata yra painiojama su pasyvaus namo terminu, kuris dažnam asocijuojasi su brangių technologijų dariniu. Šie du namų variantai yra susiję, bet reikėtų įsiminti, kad nekiekvienas pasyvus namas yra ekologiškas. Taip atsitinka todėl, kad namo statybai buvo naudojamos neekologiškos medžiagos. Ekologiškas būstas turi reikalauti iš aplinkos ir žmogaus kuo mažiau sąnaudų: energijos, medžiagų, pinigų ir laiko. Taigi kokie veiksniai lemia namo ekologiškumą ir kokie reikalavimai yra jam keliami?

 

Ekologiškas namas projektuojamas ir statomas pagal tam tikrus principus:

 

  • Optimali sklypo vieta. Sklypo vieta turi būti lengvai pasiekiama, būtiniausios įstaigos turi būti pasiekiamos pėsčiomis arba minimaliomis transporto sąnaudomis;

  • Tinkama namo orientacija pagal pasaulio šalių kryptis. Svarbu, kad kuo daugiau namo langų būtų orientuoti į Pietus. Tokia namo padėtis padės sumažinti šildymo išlaidas. Be to, langai turi būti itin sandarūs, nelaidūs triukšmui, o virš arba ant langų turi būti įrengtos markizės arba žaliuzės. Žiemą namuose bus šilta, vasarą - vėsu;

  • Kompaktiškas namo plotas ir dydis. Didelis namo plotas reikalauja daug papildomų energijos išteklių, o tai nėra ekologiška, todėl prieš statant namą, reikėtų gerai apgalvoti savo poreikius;

  • Statyboms naudojamos vietinės ekologiškos sudėties medžiagos, kurių gamybai sunaudojama minimalūs energijos kiekiai. Naudojamos medžiagos turi būti ilgaamžės ir tinkamos perdirbimui;

  • Maksimaliai išnaudojama natūrali saulės šviesa (pastate turi būti kuo daugiau natūralios šviesos, taip pat visur reikėtų įsukti tik ekonomiškas lempas;

  • Bent maža elektros energijos dalis turi būti tiekiama saulės kolektorių, vėjo jėgainių ar kitų alternatyvių šaltinių;

  • Namo sienos ir kiti konstrukciniai elementai turi gerai izoliuoti triukšmą ir šilumą. Tai leis sumažinti šildymo išlaidas;

  • Lietaus vandens surinkimas, valymas  ir panaudojimas (dušui, sodo laistymui, tualetui ir kitoms ūkio reikmėms);

  • Kanalizacijos vandens surinkimas, išvalymas bei antrinis panaudojimas (kompostavimui, sodo laistymui ir kitoms ūkio reikmėms);

  • Šildymas: saulės kolektoriai, geoterminis arba kombinuotas;

  • Vėdinimas – natūralus;

  • Stogams ir sienoms derėtų (bet nebūtina) naudoti apželdinimo technologijas;

  • Kiemo dangai pasirenkamos vandeniui laidžios medžiagos;

  • Namas turi derėti aplinkoje;

  • Sklype auginami vaisiai bei daržovės.

 

Priklausomai nuo klimato ir turimų žaliavų kiekvienoje šalyje ekologiški namai  yra skirtingi. Lietuvoje pastatyti ekologišką namą įmanoma iš rąstų, šiaudų ar vietinės gamybos mūro gaminių. Svarbu, kad mediena būtų perkama iš atsinaujinančių medienos ūkių, šiaudai išauginti ir paruošti be kenksmingų cheminių priedų, o mūro gaminiai pagaminti iš vietinio molio. Kadangi ekologiškas namas neturi būti didelis, todėl ir statybinių medžiagų sąnaudos bus mažesnės. Tokio namo statybas gali sau leisti net ir vidutines pajamas gaunanti šeima. Be to, galima pastatyti tik iš dalies ekologišką namą. Tokiu atveju, toks būstas atitiks ne visus reikalavimus, vis dėlto toks pasirinkimas bus žymiai geresnis nei visiškai neekologiškas namas.